- striuoktelėti
- striúoktelėti vksm. Ki̇̀škis striúoktelėjo į šãlį, ir šuõ įsibėgė́jęs pràlėkė.
.
.
striuoktelėti — striuoktelėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo intr. 1. NdŽ staiga šoktelėti, stryktelėti: Striuoktelėti aukštyn DŽ. Mano pusbrolis, striuoktelėjęs iš vežimo į kiemo veją, pripuolė prie tėtės, pabučiavo ranką V.Bub. 2. krūptelėti: Net striuoktelėjo, kai rado… … Dictionary of the Lithuanian Language
striuoktelti — striuoktelti, ia ( na OG351), ėjo žr. striuoktelėti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
striuokterėti — striuokterėti, ėja ( i Mrs), ėjo žr. striuoktelėti 1: Kap šovė tėtukas zuikį, tai jis net striuokterėj[o] Ūd. Kiškis striuokteri vikriai į šalį, ir šuo įsibėgėjęs pralekia rš … Dictionary of the Lithuanian Language
struoktelėti — struoktelėti, ėja ( ia), ėjo KŽ žr. striuoktelėti … Dictionary of the Lithuanian Language
struokterėti — struokterėti, ėja, ėjo žr. striuoktelėti 2: Tu mane išgąsdinai, net struokterėjau Mrs. Jis kad struokterėjo kap nuo ugnies Al … Dictionary of the Lithuanian Language
struoptelėti — struoptelėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo 1. intr. NdŽ stryktelėti, striuoktelėti. 2. žr. striuoptelėti: Ant amžių amžinųjų! – skubiai atsakė struoptelėjęs Jonaitis LzP … Dictionary of the Lithuanian Language